Home
Up
Istorija
Vyskupai
Vyskupijos kurija
Vyskupijos parapijos
Naujienos
Organizacijos
Nuorodos
Klausimai-atsakymai

 

Siekime šeimų dvasinio atsinaujinimo stebuklo


   
Kasmet Bažnyčia mus veda per metų švenčių liturginį ciklą, kasmet išgyvename visą žmonijos vaikų santykių su Kūrėju ir Išganytoju istoriją. Tų švenčių ir liturginių laikotarpių seka tą istoriją padaro gyva mūsų kasdieninio gyvenimo dalimi, mes pasijuntame ton istorijon įtraukti, tos istorijos gyvai paliesti. Pajuntame, kad visos tos istorijos dėmesio centre, visų apmąstymų ir išgyvenamų įvykių tikslas nėra mums neutralus mūsų atžvilgiu. Dievas suplanavo šiuos įvykius, turėdamas mintyje ir širdyje visus žmones, visų laikų žmones, tame tarpe ir kiekvieną mūsų asmeniškai. Dievas turi kiekvieną iš mūsų savo širdyje ir mintyje. Visa, ką Jis išganymo istorijoje darė ir daro, tai liečia ir kiekvieną iš mūsų. Dievas visais tos istorijos ir šių dienų įvykiais, ypač religinio gyvenimo įvykiais, kalbina ir mus... Mums telieka tam mus mylinčio Dievo kalbinimui atverti savo sielos ausis, savo širdis, kad Jį išgirstume ir į Jo kalbinimą atsilieptume.
    Mes, Žemaičių žemės krikščionys, šalia įprastinio Advento, Kalėdų, Gavėnios, Velykų, eilinio laiko metų sekmadienių ir švenčių ciklo, turime šventovę, į kurią atvykę atlaidų metų dideliame bendro tikėjimo brolių ir seserų, mūsų amžiaus tikinčiųjų būryje turime galimybę viena švente įsijungti į visų esminių visos tos išganymo istorijos įvykius.
    Žemaičių Kalvarijos šventovėn atvykę, mes vieną dieną galime išgyventi visus tuos įvykius, kuriuos liturginių metų tėkmėje išgyvename nuo Kalėdų iki Velykų imtinai.
    Pirmiausia, atvykus į Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elzbietą baziliką, mūsų akys nukrypsta į malonėmis garsėjantį Dievo Motinos su Kūdikiu Jėzumi paveikslą. Po 2005 metais baigtos šio paveikslo restauracijos – prieš mūsų akis vaizdas, su kokia pagarba ir meile žmonijos t.y. mūsų visų vardu – Marija priėmė ir su meile priglaudė Betliejuje ir vėliau Nazarete Dievą tapusį kūdikiu – Jėzų. Su kokiu dėmesiu ir meile šis dieviškas Kūdikis atsiliepė į meilę Jam. Žvelgdami į šį nuostabų paveikslą, geriau pasiruošiame dalyvavimui Dievo, tapusio žmogumi Įsikūnijimo ir Jo aukos dėl mūsų laimės sudėtos ant kryžiaus realiam sudabartinimui Šventosiose Mišiose. Jose Dievas Jėzus Kristus Marijai save atidavęs kaip Kūdikį, mums atsiduoda kaip mūsų dvasinis stiprybės ir amžinojo gyvenimo Duona, pergalės prieš mirtį Duona, Amžinųjų Velykų Duona. Komunijoje ne tik dvasiniai sustiprinti šia Duona, bet ir susivieniję su Kristumi, išeiname apmąstyti, giesmėmis apgiedoti Jėzaus kančios ir mirties auką – sudėtą dėl mūsų išganymo kryžiaus kelyje, kad vėl sugrįžę po šio sukviečiančio Jėzaus meilės aukos išgyvenimo, Dievo Motinos stebuklingojo paveikslo akivaizdoje pasiryžtume šiandieninį savo gyvenimą gyventi pagal Jėzaus ir Marijos tarpusavio bendravimo pavyzdį.
    Tai nuostabi, beveik 400 metų istorijos išbandymus atlaikiusi, krikščioniško gyvenimo atnaujinimo programa. Ją kasmet praėjus, Žemaičių Kalvarijos Didžiųjų atlaidų metu mes, Žemaičių žemės žmonės, ne tik, kaip giedama senoje giesmėje, namo, į kasdienį gyvenimą sugrįžtam „visi suraminti ir atgaivinti“, bet ir sustiprėję krikščioniškajame tikėjime, pasiryžime lengva ar sunku gyventi krikščioniškai ir šių dienų sekuliarizuotoje visuomenėje, priešintis, nepasiduoti antikrikščioniškiems šių dienų iššūkiams.
    Šiais metais Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai orientuojami į maldą už mūsų krikščioniškas šeimas, kad surastume, kaip šių dienų pasaulyje stiprinti jų prigimtinį ir krikščioniškąjį identitetą – tapatybę. Gyvename sudėtingoje, šeimai išsaugoti nepalankioje visuomenės socialinėje situacijoje. Šeimai išsaugoti iškyla dideli pavojai tiek Vakaruose, o ypač mūsų Lietuvoje. Didėja spaudimas prarasti sekmadienius kaip Viešpaties ir kartu šeimos dieną. Skirtingomis savaitės dienomis poilsio dienos kiekvienam iš sutuoktinių, skirtingos nuo moksleivių nuo pamokų laisvų savaitgalių – ir sutuoktiniai tarpusavyje tėvai ir vaikai nebeturi galimybių būti mažąja meilės ir tikėjimo bendruomene, iki minimumo suredukuojamas šeimos ugdymosi pajėgumas. Dėl prekybos centrų trumpalaikio finansinio pelno prarandame šeimą ir jaunąją kartą, jos formavimą atiduodame gatvei.
    Bet dar skaudžiau, kad požiūris į lytiškumą, šeimą, vaikus yra sužalojamas pačių sužadėtinių, sutuoktinių, jaunosios kartos sąmonėje. Vietoj šeimos kaip meilės bendruomenės, kur vieni kitiems pasiaukodami, tėvai vaikams, vaikai tėvams sutuoktiniai vienas kitam ir tame pasidalijime turėdami galimybę atrasti nuoširdžią pasiaukojančią meilę, pripildančią tikrąja laime ir džiaugsmu, o ne vien pasitenkinimą individualia lėkšta, hedonistine tik erotine meile. Vietoj šeimos tada kalbama apie partnerystę, kurioje kiekvienas iš partnerių susirūpinęs tik savimi ir tik lėkštų primityvių malonumų tik sau pasiekimu.
    Tada Žemaičių Kalvarijos Dievo Motinos paveikslas, kuriame Marija su tokia meile ir pasiaukojimo dvasia glaudžia prie savęs Dieviškąjį Kūdikį ir Kūdikis su tokia meile glaudžiasi prie mylinčios Motinos veido, tampa gaire mūsų šeimoms, blaškomoms ir niokojamoms šiandienio hedonistinio, individualistinio, nudvasinto pasaulio iššūkių.
    Kviečiame šiemet liepos 2 – 12 dienomis į Žemaičių Kalvarijos atlaidus visus ne tik Žemaičių, bet ir Lietuvos tikinčiuosius maldai už šeimas, ypač tam sudvasintam įsižiūrėjimui į stebuklingąjį Dievo Motinos paveikslą, tada gal įvyks greičiau mūsų krašte šeimų, šeimyninio gyvenimo krikščioniško atgimimo, atsinaujinimo stebuklas! 

                        Telšių Vyskupas                                                   Jonas Boruta SJ

Už internetinę svetainę atsakinga Telšių vyskupijos informacinė grupė
Paskutiniai pakeitimai daryti: 2006 birželio 21d.